Verslas-Amatas

Kaip iš amato padaryti verslą, arba kodėl visi verslai keliasi į internetą?

Autorius: Žydrūnas Sadauskas

Man visada būna keista, kai žmogus prisistato save kaip verslininkas. Neturiu problemų su tuo, kaip žmonės nori save vadinti, bet turiu labai aiškų suvokimą, ką galima vadinti verslininku, o ką tiesiog amatininku. Užbėgdamas į priekį pasakysiu, kad šio straipsnio tikslas nėra sumenkinti amatininkų. Tikrai ne. Kiekvienas yra reikalingas šiame pasaulyje. Dar daugiau, be verslininkų nebūtų daugelio amatininkų. Kaip ir be amatininkų daugelis verslų negalėtų egzistuoti.

Daugelis vadybos teorijų, kurios bando apibrėžti skirtumus tarp amato ir verslo, remiasi keliais kriterijais. Pirmas iš jų yra savininko ir samdomų darbuotojų sukuriama pridėtinė vertė įmonei. Suprask, kad jeigu dirbi vienas ir vienas pats sukuri pagrindinę pridėtinę savo “verslo” vertę, tai tu esi amatininkas, bet jeigu esi įmonės savininkas, o toje įmonėje dirba pavyzdžiui 50 darbuotojų, tai tu jau verslininkas.

Nesutiksiu, ir netgi pakelsiu kartelę aukščiau. Mano nuomone, tai ir pirmas ir antras variantas vis dar ne verslininkas, o tas pats amatininkas, tik skiriasi apyvartos kiekis. Pabandysiu pagrįsti savo nuomonę. Pamirškime tikruosius amatininkus, kurie kažką gamina – amatauja tikrąja to žodžio prasme.  Sakykime, močiutė prekiauja Gariūnų turgavietėje. Kiekvienas sutiksite, kad tai savotiškas prekybinis amatas net ir nieko negaminant. O dabar įsivaizduokite apsukrų pardavėją, kuris turi tris parduotuves ir prekiauja panašiais niekučiais kaip minėta močiutė. Matote skirtumą? Aš ne. Minėtas  pardavėjas gal ir uždirba tris kart daugiau, bet rūpesčių ir išlaidų turi atitinkamai daugiau.

Trys parduotuvės ar trylika esmės tai nekeičia. Kiek močiutė ir minėtas pardavėjas kiek parduoda, tiek ir turi. Bet kai tik nustoja prekiauti, tada visas „verslas“ žlunga. Per drąsiai parašiau 13 parduotuvių. Manau, kad perlenkiau lazdą. Nei močiutė, nei minėtas pardavėjas neturi galimybių pasiekti 13 parduotuvių skaičiaus. Neturi todėl, kad norint pasiekti tokį parduotuvių skaičių, visų pirma bus reikalinga atitinkama sistema, kuri remiasi griežtais standartais.

Taigi, iš ko susidaro tas verslas? Kaip jau ir minėjau tam bus reikalinga tam tikra sistema. Pirmas tos sistemos kertinis akmuo – Prekinio ženklo sukūrimas. Prekinis ženklas tai nėra gražus jūsų  įmonės logotipas, kuris patinka jūsų mamai ir kaimynei. Prekinis ženklas – tai jau rinkoje egzistuojančios Problemos Kitoks sprendimas. Sakydamas „kitoks“, neturiu galvoje išsiskyrimo iš kitų vardan originalumo. Kad patrauktumėte kitų žmonių dėmesį, turėsite sugalvoti kaip tai padaryti kitaip ir tai bus jūsų verslo pagrindas. Kitas dalykas, apie kurį reikėtų stipriai pagalvoti – pozicionavimas, nes yra daug įmonių, kurios bando dirbti sistemingai, bet tuo dar nesukuria verslo. Kalbant apie pozicionavimą, nesirinkite tradicinių pozicionavimo sprendimų – „mes būsime pigiausi…“. Daugelis pigiausių segmentų jau senai užimti. Galvodami apie išskirtinį pozicionavimą ieškokite naujo verslo modelio tame pačiame rinkos segmente. Idealus variantas – jeigu tai įtraukia pirkėjus ir pardavėjus į visiems reikalingą sistemą.

Kitas svarbus faktorius – kokybės standartai. Pirmas pavyzdys, kuris ateina į galvą kalbant apie verslą ir kokybės standartus – Mac Donald restoranų tinklas. Tai beje vienas iš sėkmingiausių tradicinio verslo pavyzdžių. Mac Donald restoranai atidarinėjami ne kažkokio dėdės pageidavimu iš Amerikos, o frančizės principu. Perkant frančizę kokybės reikalavimai yra ypatingai griežti.

O dabar grįžkime prie mūsų minėtos bobutės turguje ir pamodeliuokime. Įsivaizduokime, kad mūsų bobutė visa tai suvokė ir vietoje nuvalkioto stalo nusipirko firmine simbolika nudažytą prekybinę palapinę, susikūrė prekinį ženklą, kuris remiasi griežtais procesų ir kokybės aprašymais ir sugalvojo kaip tas pačias pėdkelnes pardavinėti kitaip. Jeigu verslo modelis bus teisingas (patiks pirkėjams), mūsų močiūtė turi galimybę turėti keletą stalų toje pačioje arba skirtingose turgavietėse. Jeigu močiutei užteks smegenų, gal ji galės atsidaryti ir parduotuvę mieste. Bet čia vėl reikėtų užbėgti į priekį ir pasakyti, kad aš pažįstų daug amatininkų, kurie sugebėjo išsiveržti iš turgaus aplinkos, bet taip ir pasiliko vienos parduotuvės lygmenyje. Ta pati sistema, kurią mūsų močiutė pritaikė turguje, butų lengvai replikuojama ir dauginant parduotuvių skaičių. Tik esminis skirtumas tas, kad mūsų močiutė jau neturėtų prekiauti nei vienoje iš tų parduotuvių. Ji turėtų pardavinėti savo prekinio ženklo žinomumą, o pati savo ruožtu turėtų dėti visas pastangas dviem kryptimis – didinat prekinio ženklo Žinomumą ir užtikrinant Kokybę.

Panašu, kad situacija keičiasi radikaliai – tradiciniai verslai vis sunkiau skinasi kelią tarptautiniu mastu.  Pasikeitė žaidimo taisyklės. Internetas užimą vis didesnę vietą mūsų gyvenime ir tampa tuo įrankiu, kuris turi visus komponentus savo verslo sukūrimui ir viso pasaulio užkariavimui per pakankamai trumpą laiką. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – Facebook, Google… Jūs pratęskite sąrašą…

Tagged: ParduotuvėTurgusVerslas
  1. Pingback: Rekomenduoju | Norintiems iš amato padaryti verslą! | Žydrūnas Sadauskas

  2. joana

    Tikrai galeciau papriestarauti jusu teorijai kad tu kurie neturi prekinio zenklo, negalima vadinti verslininkais. atvirksciai nei ta bobute prekiaudama gariunuose, jusu minimas apsukruolis su savo 3 parduotuvem sukuria darbo vietas ir pridetinia verte, ir cia net neturetu kilti klausimu, verslininkas jis ar ne. Manau jums turetu buti zinoma kad vakaru europoje dideles kompanijos atsidarineja naujas parduotuves, restoranus ir t.t. samoningai naudodamos skirtingus vardus ir niekur nebublikuodamos kad jos savininkes, nes vis labiau jauciamas palaikymas is visuomenes smulkaus, privataus, verslo.
    Zinoma prekes zenklas, kokybe ir t.t. yra labai svarbu jai nori kurti ne viena dieni versla, taciau jai turguje turi 3 vietas kuriuose prekiauji kojnemis, ir ne tik uzdirbi lita sau bet ir savo darbuotojams, niekas negali vadinti taves amatininku. Juk pagaliau visi verslui budingi principai turi buti panaudoti ir cia: isiaiskinti ko nori klientas,surasti produkta, tai pateikti uz atitinkama kaina (kainos nustatymas,rasti tinkama vieta tavo vartotojams ir t.t

  3. Interneto marketingo lab

    Joana, turite visas teises prieštarauti. Straipsnio tikslas ir buvo paskatinti diskusija. Gerbiu Jūsų nuomonę, bet pasilieku prie savo, kad verslininkui apibrėžti reikėtų tikslesnio pavadinimo. Daugelyje kalbų skirtingiems verslo pavadinimams yra skirtingi terminai. Lietuvių kalboje deja tik vienas, kuris mano nuomone per platus.

  4. Gytis

    Iš palyginimo suprantu, kad autorius „aukštesne praba“ ženklina verslininką – žmogų, kuri vieną kartą sukūręs vertę – įmonę, prekinį ženklą, patentą, internetinę parduotuvę – gali likusį gyvenimą pats nebedirbti. Aišku, įstatyminė bazė vartotojiškose visuomenėse yra tam palanki, visgi tai daugiau išimtys, nei taisyklė. Koncernų, bankų, finansinių kapitalo fondų griūtys tapo mūsų kasdienybė, nes verslininkai pernelyg nutolo nuo įkurto verslo…Antra, Ar tai moralu? Tai rimtas klausimas, kuri verta būtų atskirai pagvildenti. Išvada, kad lyginti amatininkus su verslininkais būtina griežtesnė definiciją :)

  5. Interneto marketingo lab

    Viskas priklauso nuo asmeninio požiūrio. Straipsnio pradžioje minėjau, kad visi lygūs ir reikalingi. Negali visi būti verslininkais kaip ir negali visi būti amatininkais. Pats esu amatininkas ir tuo didžiuojuosi. Gyvenimas būtų nelabai gražus jeigu visi būtų verslininkai.

  6. Mindaugas

    Manau sveikintina, kad ir močiutė ir pardavėjas vadina save verslininkais, greičiausiai pas juos yra motyvacijos ir patiems ir kitus tuo pačiu įkvepia (jeigu kalbame apie mažų miestų ar kaimų smulkiuosius verslininkus). Aplamai sveikintinas žmonių požiūris į verslumą, kurie vadina save verslininkais, nelabai ir svarbu kokiais metodais jie VERČIASI. Svarbu, kad jie ir uždirba ir sukuria pridėtinę vertę, o svarbiausia, kad tai DARO (geriausia, jeigu dar ir džiaugiasi savo veikla). Kuo daugiau tokių pasisakytojų, jog yra verslininkai, tuo manau ir šalis verslesnė tampa, nes daugiau apie tai kalbama, daugiau galimybių žmonės ieško ir papildomų priemonių specifinėms grupėms atsiranda ir kt.

    Manau daugelis išbandęs save versle ir vis dar save bandantys (o ne dirbantys vien „pastovų“ darbą), gali save vadinti verslininku.

    Toliau, kaip kokybiškai, kaip gerai dirba, tai jau čia kitų nuomonė, aišku gal ir verslo sėkmė nuo to priklauso, bet čia tada jau visai kita tema.

    Manau Ždrūnui ego suveikė, kad kitu būdu veikiantys verslininkai irgi vadina save taip pat, kaip ir marketingo kampanijas aktyviai naudojants ir stambias investicijas pritraukiantys verslininkai :D

  7. Interneto marketingo lab

    Mindaugai, tai nesusije su Zydruno ego :-) As gal per ilgai gyvenau kitur, kur aiskesne diferencijacija tarp terminu. Atsiprasau, kad ne LT rasmenys – rasau is telefono.

Norite pakomentuoti? Norite atšaukti?

You must be logged in to post a comment.